Ar šunys gali gauti pakankamai mineralų iš žalios dietos?

Šunims reikalingų mineralinių medžiagų supratimas

Mineralai yra būtinos neorganinės medžiagos, kurios atlieka lemiamą vaidmenį įvairiose kūno funkcijose. Jie prisideda prie kaulų sveikatos, nervų funkcijos, raumenų susitraukimo ir fermentų aktyvumo. Net vieno mineralo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pagrindiniai mineralai šunims yra šie:

• Kalcis: gyvybiškai svarbus kaulų ir dantų vystymuisi, raumenų funkcijai ir nervų perdavimui.
• Fosforas: veikia su kalciu, kad palaikytų kaulų sveikatą ir dalyvauja energijos apykaitoje.
• Kalis: svarbus nervų ir raumenų funkcijai, taip pat skysčių balansui palaikyti.
• Natris ir chloridas: elektrolitai, reguliuojantys skysčių balansą ir nervų funkciją.
• Magnis: dalyvauja raumenų ir nervų funkcijoje, energijos gamyboje ir kaulų sveikatai.
• Geležis: būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies transportavimui.
• Cinkas: palaiko imuninę funkciją, žaizdų gijimą ir ląstelių augimą.
• Varis: padeda geležies pasisavinimui, fermentų funkcijai ir jungiamojo audinio formavimuisi.
• Manganas: svarbus fermentų funkcijai, kaulų vystymuisi ir angliavandenių apykaitai.
• Jodas: reikalingas skydliaukės hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybai.
• Selenas: veikia kaip antioksidantas ir palaiko imuninę funkciją.

Galimas mineralų trūkumas žaliavinėje dietoje

Nors žaliavinė dieta gali būti visavertė, jei dieta nėra tinkamai subalansuota, gali atsirasti trūkumų. Labiausiai paplitęs mineralų trūkumas šunims, maitinantiems žalią ėdalą, yra kalcio ir fosforo disbalansas, dažnai dėl nepakankamo kaulų kiekio. Kiti galimi trūkumai yra jodas, cinkas ir varis.

• Kalcio ir fosforo disbalansas: tai kelia didelį susirūpinimą, ypač augantiems šuniukams. Netinkamas kalcio ir fosforo santykis gali sukelti skeleto anomalijas.
• Jodo trūkumas: neapdorotos dietos, kuriose nėra skydliaukės ar papildomų jodo šaltinių, gali sukelti hipotirozę.
• Cinko trūkumas: Didelis fito rūgšties kiekis kai kuriuose augalinės kilmės ingredientuose gali slopinti cinko absorbciją.
• Vario trūkumas: kaip ir cinkas, vario absorbciją gali paveikti kiti maisto komponentai.

Labai svarbu atpažinti mineralų trūkumo požymius, kurie gali skirtis priklausomai nuo konkretaus mineralo. Simptomai gali būti:

• Skeleto problemos: šlubavimas, kaulų deformacijos ir lūžiai.
• Odos problemos: plaukų slinkimas, dermatitas ir blogas žaizdų gijimas.
• Neurologinės problemos: traukuliai, raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimas.
• Skydliaukės problemos: svorio padidėjimas, mieguistumas ir plaukų slinkimas.

Tinkamo mineralų kiekio užtikrinimas laikantis neapdorotos dietos

Norint užtikrinti, kad jūsų šuo gautų pakankamai mineralų iš žalios dietos, galima įgyvendinti keletą strategijų. Tai apima kruopštų dietos formulavimą, tinkamą kaulų kiekį ir papildymą, kai reikia.

• Tinkama dieta: gerai subalansuota žaliavinė dieta turėtų apimti įvairius ingredientus, tokius kaip raumenų mėsa, organai (įskaitant kepenis ir inkstus), kaulai ir nedidelis kiekis daržovių bei vaisių.
• Tinkamas kaulų kiekis: kaulai yra pagrindinis kalcio ir fosforo šaltinis. Idealus kaulų santykis žalioje dietoje paprastai yra apie 10–15% visos dietos. Labai svarbu naudoti žalius, mėsingus kaulus, atitinkančius jūsų šuns dydį ir kramtymo galimybes.
• Organų mėsos įvairovė: Įskaitant įvairią organų mėsą, pvz., kepenis, inkstus ir blužnį, gali būti būtinų mineralų, tokių kaip geležis, cinkas ir varis.
• Jodo papildymas: jei žaliavoje nėra skydliaukės, būtina papildyti jodu. Dumblių milteliai yra įprastas ir natūralus jodo šaltinis.
• Mineraliniai papildai: kai kuriais atvejais gali prireikti mineralinių papildų, kad būtų pašalinti konkretūs trūkumai. Pasitarkite su veterinarijos dietologu, kad nustatytumėte, ar reikia papildyti, ir pasirinksite tinkamus papildus.
• Reguliarūs veterinariniai patikrinimai: Reguliarūs veterinarijos gydytojo patikrinimai yra labai svarbūs norint stebėti bendrą šuns sveikatą ir anksti nustatyti galimus mineralų trūkumus. Kraujo tyrimai gali padėti įvertinti mineralų kiekį ir padėti koreguoti mitybą.

Sudarant žaliavinę dietą būtina atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Amžius ir gyvenimo tarpsnis: Šuniukai, nėščios ir žindančios šunys turi kitokį mineralų poreikį nei suaugusiems šunims.
• Veislė: Kai kurios veislės turi polinkį į tam tikrų mineralų trūkumą.
• Aktyvumo lygis: Aktyviems šunims gali prireikti didesnio tam tikrų mineralų kiekio.
• Individualūs poreikiai: Kiekvienas šuo yra unikalus, o jo mineralų poreikis gali skirtis.

Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su kvalifikuotu veterinarijos mitybos specialistu arba veterinarijos gydytoju, turinčiu žalio šėrimo patirties, kad būtų sukurtas subalansuotas ir tinkamas jūsų šuns žaliavinės mitybos planas. Tai užtikrina, kad būtų patenkinti visi mitybos poreikiai, įskaitant optimalų mineralinių medžiagų suvartojimą, užkertant kelią galimoms sveikatos problemoms.

Kaulų vaidmuo aprūpinant mineralais

Kaulai yra žalios mitybos kertinis akmuo, visų pirma tarnaujantis kaip natūralus kalcio ir fosforo šaltinis. Tačiau įtraukto kaulo tipas ir kiekis yra svarbūs veiksniai siekiant subalansuoto mineralinio profilio. Norint išvengti tiek trūkumų, tiek pertekliaus, būtina suprasti kaulų turinio niuansus.

• Kaulų tipas: Skirtingi kaulai turi skirtingą kalcio ir fosforo kiekį. Dažnai pirmenybė teikiama minkštesniems, lengviau virškinamiems kaulams, pvz., vištienos kakliams ir nugaroms, ypač mažesniems šunims arba tiems, kurie pradeda šerti žaliai. Didesni, tankesni kaulai, pavyzdžiui, jautienos šlaunikauliai, gali būti per kieti ir gali kelti dantų lūžių riziką.
• Kaulų ir mėsos santykis: idealus santykis paprastai yra 10–15% kaulų kiekio bendroje dietoje. Šis diapazonas padeda užtikrinti pakankamą kalcio ir fosforo kiekį neapsunkindamas virškinimo sistemos.
• Neapdoroti ir virti kaulai: neapdoroti kaulai yra virškinami ir juose yra būtinų mineralų. Kita vertus, išvirti kaulai tampa trapūs ir gali suskilti, sukeldami rimtą užspringimo pavojų ir galimą vidinę žalą. Niekada nemaitinkite savo šuns virtais kaulais.
• Kaulų šlifavimas: kaulų šlifavimas gali pagerinti virškinamumą ir sumažinti užspringimo riziką, ypač šuniukams ar šunims, turintiems dantų problemų. Tačiau, norint išlaikyti mineralų pusiausvyrą, į atitinkamą procentą vis tiek reikia įtraukti sumaltą kaulą.

Jūsų šuns išmatų stebėjimas yra geras kaulų kiekio rodiklis. Dėl kaulų pertekliaus išmatos gali būti kietos, baltos, o dėl nepakankamo kaulo – laisvos išmatos. Atitinkamai sureguliuokite kaulų kiekį, kad išlaikytumėte optimalią virškinimo būklę.

Atminkite, kad kaulai nėra vienintelis mineralų šaltinis, o subalansuota žaliavinė mityba turėtų apimti ir kitų mineralinių medžiagų turinčių ingredientų, pavyzdžiui, organų mėsą ir, jei reikia, kruopščiai atrinktas daržoves.