Labradoro retriverio kailio spalvos ir genetika

🧬 Pagrindinė kailio spalvos genetika laboratorijose

Pagrindinis genas, atsakingas už Labradoro retriverių kailio spalvą, yra MC1R genas, taip pat žinomas kaip Extension genas (E lokusas). Šis genas lemia, ar šuo gamina eumelaniną (juodą pigmentą) ar feomelaniną (raudoną/geltoną pigmentą). Tačiau istorija tuo nesibaigia. TYRP1 genas arba Brown lokusas (B lokusas) modifikuoja eumelaniną, nustatydamas, ar jis atrodo kaip juodas ar šokoladinis. Išskaidykime kiekvieną iš šių genų ir jų poveikį.

E lokusas turi du pagrindinius alelius: E ir e. E alelis leidžia išreikšti juodą pigmentą, o e alelis riboja juodo pigmento gamybą, todėl susidaro geltonas sluoksnis. Kad šuo būtų geltonas, šuo turi paveldėti dvi e alelio (ee) kopijas, neatsižvelgiant į jo turimus B lokuso genus. Jei laboratorijoje yra bent vienas E alelis (EE arba Ee), tada B lokuso genai nustatys, ar šuo yra juodas, ar šokoladinis.

B lokusas taip pat turi du alelius: B ir b. B alelis sukelia juodą pigmentą, o b alelį – šokolado pigmentą. BB arba Bb genotipą turintis šuo bus juodas, o bb genotipą turintis šuo – šokoladinis, su sąlyga, kad jie taip pat turi bent vieną E alelį (EE arba Ee) E lokuse.

⚫ Juodieji labradoro retriveriai

Juodosios laboratorijos genetiškai vaizduojamos kaip E_B_, kur apatiniai brūkšniai rodo, kad gali būti dominuojantis arba recesyvinis alelis. Tai reiškia, kad juodoji laboratorija gali turėti EEBB, EEBb, EeBB arba EeBb genotipą. Bent vieno E alelio ir vieno B alelio buvimas garantuoja juodo pigmento ekspresiją.

Juodos spalvos intensyvumas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo kitų modifikuojančių genų, tačiau pagrindinė genetinė sandara išlieka ta pati. Black Labs yra labiausiai paplitusi iš trijų pagrindinių kailio spalvų, atspindinčių E ir B alelių dominavimą veislėje.

Juodoji laboratorija gali turėti recesyvinius geltonos (e) ir šokolado (b) genus. Jei jie auginami su kitu šunimi, turinčiu šiuos recesyvinius genus, jie gali užauginti geltonus arba šokoladinius šuniukus, parodydami paslėptą genetinį potencialą savo giminėje.

🟡 Geltonieji labradoro retriveriai

Yellow Labs turi eeB_ arba eebb genotipą. Dvigubas recesyvinis ee E lokuse užmaskuoja B lokuso genų ekspresiją. Tai reiškia, kad šuo bus geltonas, nepaisant to, ar jis turi B ar b alelius. Geltonos spalvos atspalvis gali būti nuo šviesiai kreminės iki sodrios lapės raudonos spalvos, kurią įtakoja kiti pigmento intensyvumą darantys genai.

Geltonos spalvos intensyvumą pirmiausia lemia Intensity lokusas, kuris turi įtakos gaminamo feomelanino kiekiui. Daugiau feomelanino suteikia sodresnę, raudonesnę geltoną spalvą, o mažiau feomelanino – šviesesnę, kreminę geltoną spalvą.

Svarbu pažymėti, kad geltonosios laboratorijos vis dar gali turėti juodo ar šokolado genus. Jei geltona laboratorija, kurios genotipas yra eeBb, yra veisiama su juoda laboratorija, kurios genotipas yra EeBb, iš jų gali būti visų trijų spalvų šuniukai: juodos, geltonos ir šokoladinės.

🍫 Šokoladiniai labradoro retriveriai

Chocolate Labs turi E_bb genotipą. Jie turi turėti bent vieną E alelį, kad būtų galima išreikšti pigmentą, ir du b alelius B lokuse, kad susidarytų šokolado pigmentas. Dėl šio derinio gaunama sodri, ruda kailio spalva, kuri yra labai paklausi.

Kaip ir juodosios laboratorijos, šokolado spalvos intensyvumas gali skirtis – nuo ​​šviesaus pieniško šokolado iki gilaus, tamsaus šokolado. Šią variaciją įtakoja modifikatorių genai, turintys įtakos pigmento gamybai ir pasiskirstymui.

Chocolate Labs negali gaminti juodų šuniukų, nes jiems trūksta juodajam pigmentui būtino B alelio. Tačiau jie gali užauginti geltonus šuniukus, jei jie turi e alelį E lokuse ir yra veisiami su kitu šunimi, turinčiu e alelį.

🌫️ Sidabrinių labradoro retriverių ginčas

„Sidabrinis“ labradoro retriveris yra daug diskusijų ir nesutarimų objektas Labradoro veislių bendruomenėje. Šie šunys pasižymi atskiesto šokolado spalva, dažnai apibūdinama kaip sidabriškai pilka. Manoma, kad šios spalvos genetinis pagrindas yra praskiestas genas (D lokusas), ypač dd genotipas.

D lokusas veikia pigmento intensyvumą, atskiedžia tiek juoduosius, tiek šokoladinius pigmentus. Šokolado laboratorijoje su dd genotipu šokolado pigmentas atskiedžiamas iki sidabriškai pilkos spalvos. Tačiau daugelis labradoro veislių entuziastų ir klubų teigia, kad grynaveisliuose labradoro retriveriuose natūraliai atskiesto geno nėra ir kad sidabrinės laboratorijos yra kryžminimosi su kitomis veislėmis, pvz., Veimaro retriveriais, rezultatas.

Amerikos veislyno klubas (AKC) registruoja sidabro laboratorijas kaip šokolado laboratorijas, nes atskiesto geno genetinis tyrimas ne visada yra galutinis, o veislės standartas nepripažįsta sidabro kaip priimtinos spalvos. Diskusijos, susijusios su sidabro laboratorijomis, pabrėžia atsakingos veisimo praktikos ir genetinių tyrimų svarbą, siekiant išlaikyti labradoro retriverių veislės vientisumą.

🐾 Kailio spalvos genetinis tyrimas

Genetiniai tyrimai tapo neįkainojama priemone veisėjams, norintiems suprasti ir numatyti savo labradoro retriverių šuniukų kailio spalvas. Šie testai gali nustatyti konkrečius alelius, esančius E lokuso, B lokuso ir D lokuso vietose, suteikdami veisėjams išsamų savo šunų genetinį profilį.

Žinodami savo veislinių gyvūnų genetinę sudėtį, veisėjai gali priimti pagrįstus sprendimus, kuriuos šunis suporuoti, kad gautų norimą kailio spalvą. Tai gali padėti jiems išvengti nepageidaujamų spalvų susidarymo arba pasirinktinai veisti tam tikras spalvas.

Genetiniai tyrimai taip pat padeda išsiaiškinti šunų kilmę ir veislės grynumą, o tai ypač aktualu prieštaringų spalvų, pavyzdžiui, sidabro, atveju. Atsakingi veisėjai naudoja genetinius tyrimus, kad užtikrintų savo labradoro retriverių sveikatą ir genetinį vientisumą.

🐕 Genų modifikavimo vaidmuo

Nors E lokusas ir B lokusas yra pagrindiniai labradoro retriverių kailio spalvos veiksniai, kiti modifikuojantys genai gali turėti įtakos pigmento intensyvumui ir pasiskirstymui. Šie genai gali turėti įtakos geltonos spalvos atspalviui, šokolado gyliui ir bendrai kailio išvaizdai.

Pavyzdžiui, intensyvumo lokusas vaidina lemiamą vaidmenį nustatant geltonos spalvos atspalvį geltonose laboratorijose. Šunys, turintys didesnį intensyvumo alelį, turės sodresnę, rausvesnę geltoną spalvą, o mažesnio intensyvumo alelį turintys šunys – šviesesnę, kreminę geltoną spalvą.

Kiti modifikuojantys genai gali turėti įtakos kailio erškėjimui (mažoms spalvos dėmėms) arba blyškumui (spalvotoms juostoms), nors šie raštai nėra būdingi grynaveisliams labradoro retriveriams. Sudėtinga šių genų sąveika prisideda prie labradoro retriverių kailio spalvų įvairovės ir grožio.

💡 Išvada

Labradoro retriverio kailio spalvų genetika yra patraukli ir sudėtinga tema. E lokuso, B lokuso ir kitų modifikuojančių genų sąveika sukuria įvairią spalvų gamą – nuo ​​klasikinės juodos iki linksmo geltono ir sodraus šokolado. Šių genetinių principų supratimas leidžia selekcininkams priimti pagrįstus sprendimus ir įvertinti mokslą, susijusį su šunų spalva. Nors egzistuoja prieštaravimai dėl tokių spalvų kaip sidabras, atsakinga veisimo praktika ir genetiniai tyrimai gali padėti išlaikyti Labradoro retriverių veislės vientisumą ir grožį.

Labradoro retriverio kailio spalvos yra ne tik estetiškos; jie liudija genetikos galią ir natūralių variacijų grožį. Nesvarbu, ar esate šios nuostabios veislės veisėjas, savininkas ar tiesiog gerbėjas, kailio spalvos genetikos supratimas gali sustiprinti jūsų dėkingumą Labradoro retriveriui.

Toliau tyrinėdami ir suprasdami kailio spalvos genetinį sudėtingumą, galime užtikrinti labradoro retriverių sveikatą, įvairovę ir grožį ateinančioms kartoms. Šios mylimos veislės ateitis priklauso nuo atsakingo veisimo ir įsipareigojimo išsaugoti unikalų genetinį paveldą.

❓ Dažnai užduodami klausimai (DUK)